i viršų

Tinklaraštis

Kaimiškas stilius: praeitis dabartyje

Mieli E-durys draugai,

Iš miesto modernaus, persikelkime į kaimą, kur interjeras buvo kuriamas ištisus šimtmečius, nes vis dėlto kaimiškas stilius – ne naujiena. Iš karto į kartą jo nenustelbė kitos mados ir jis visuomet turėjo gerbėjų ir sekėjų, gyvenančių ne kaimo vietovėse. Akivaizdu, kad karštligiškas mūsų gyvenimo tempas ir rūpesčiai skatina vis daugiau žmonių ieškoti saugumo, pastovumo, ramybės ir atsipalaidavimo tarp nuosavų keturių sienų. O kaimiškas stilius tam idealiai tinka.

Kaimiškas stilius yra toks pat įvairus, kaip ir įvairios kaimo sodybos – angliškas vasarnamis, Provanso regiono namas, vila Toskanoje ar sodyba Vermonte. Atsiradęs skurde, kai kaimo samdiniai iš menkų išteklių bandė sukurti jaukius namus, šiandien kaimiškas stilius gali pasigirti daugybe elegantiškų variantų, Nesvarbu, ar bus pasirinktas paprastas, ar elegantiškas variantas, kai kurie elementai būdingi visoms kaimiško stiliaus atmainoms. Mėgstamos natūralios medžiagos ir rankų darbas, dažnai linkstama prie drąsių (dažnai sodrių) spalvų ar jų derinių ir laisvo interjero, kur galima maloniai jaustis ir kur kiekvienas baldas turi savo istoriją.

  • Spalvingas kaimiškas stilius: nuo gėlių rašto iki šaltos baltos spalvos.

Kaimiškam stiliui būdinga ne tik angliška rožėmis išmarginta medžiaga, bet ir natūralios šaltos baltos spalvos pagalvės ant pintų krėslų, stovinčių pietų saulės nutviekstoje viloje, arba įvairiaspaviai medvilniniai Provanso audiniai. Ir čia galioja taisyklė: leidžiama viskas, kas patinka. Kas teikia pirmenybę dalykiškumui, gali rinktis dryžuotą arba languotą medžiagą, ieškantys šilumos – tamsias žemės spalvas, gyvenantys pietuose – šaltas jūros ir daug baltos spalvos, teikiančias butui šviežumo ir vėsumos. Svarbu, kad medžiagos būtų natūralios – medvilnė, linas ir t.t. Sintetinis pluoštas nedera prie kaimiško stiliaus.

  • Daugelyje kaimo sodybų vietoj apmušalų rasime dažytas sienas.

Taip yra dėl to, kad tik XIX  amžiuje apmušalai tapo įperkami kiekvienam. Kaimo sodybų šeimininkai rado kitokį sprendimą: jie apkaldavo sienas iki pusės medinėmis lentelėmis ir nudažydavo jas įvairiomis spalvomis, virš lentelių sienas nubalindavo. Arba sienos buvo iki pusės nudažomos kokia nors spalva, o nudažytos dalies kraštas užbaigiamas ornamentu. Šis ornamentas taip pat galėjo pasikartoti ant baldų ar kokių nors medžiagų.

  • Kaimo sodybos virtuvė – pagrindinė namo patalpa.

“Ar virtuvė įrengta tinkamai, parodo ne jos švara, šiuolaikiškumas ir visa techninė įranga, o tai, ar joje malonu būti, – sako žinoma anglų interjero dizainerė. – Jaukioje virtuvėje virėjas dažnai sulaukia draugijos”. Virtuvė, daug metų buvusi nemyli “podukra”, pamažu tampa svarbiausia būsto vieta. O kadangi kaimo sodybos virtuvė visuomet buvo labai svarbi, todėl naujos tendencijos dar labiau prisideda prie jos populiarumo.

  • Taurūs mediniai baldai suburia šeimą.

Stalas, prie kurio susirenka visi šeimos nariai, – neatskiriama šeimyninio gyvenimo virtuvėje dalis. Kaimiškas stilius sukuria puikias sąlygas betarpiškam buvimui drauge, ir tai yra viena iš esminių priežasčių, kodėl šis stilius šimtmečius vis dar populiarus.

Apibendrinant, gyvenimas kaime – tai ir žemėti batai, ir nuo lietaus permirkę drabužiai, todėl kaimo gyventojai rinkosi tokias medžiagas, kurios lengvai maskuoja kaimiška gyvenimo pėdsakus ir kartu nesunkiai prižiūrimos. O mes, keliaudami po Lietuvą, taip pat supratome, jog durys į bet kuriuos namus, jos skandinaviškos būtų ar nematomos, buvo naudojamos labai senai bei pritaikomos bet kuriems namams.

 

Visuomet pasiruošę padėti,

E-DURYS

 

Kur mus rasti?